- stambinis
- stambìnis, -ė adj. (2) 1. DŽ su storais stambais, išaugęs į stambus: Mano taboka visa pavirto į stambìnę, ir gana Srv. Stambìnės piktžolės NdŽ. 2. virtas su stambais, rūgštynėmis: Išsivirėm istambìnių barščių i tei skaniai pavalgėm Jrb. 3. (neol.) lingv.. priklausantis žodžio kamienui: Kai kurių žodžių stambiniai balsiai ypatingai mainūs Vr.
Dictionary of the Lithuanian Language.